- tarininis
- tarinìnis, -ė adj. (2) NdŽ; KlbXVII93 būdingas tariniui, susijęs su tariniu: Kadangi veiksmažodis sakiny eina tariniu, tai jo (veiksmažodžio) visos sintaksinės formos yra tarininės J.Balč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tariniškas — tãriniškas, a adj. (1) NdŽ žr. tarininis: Šalutinis dėmuo esti atsirėmęs į tarinį ar tarinišką sakinio dalį, išreikštą bevardės giminės dalyviu, būdvardžiu ar daiktavardžiu, negalininkiniu veiksmažodžiu KlbXXVII(1)22 … Dictionary of the Lithuanian Language